Kad suprastum

Aš kalbėjau su tavim...
bet tu neatsakei.
Aš norėjau tikėt viltim,
bet tu nesupratai.

Rėkei Rėkei Rėkei...
o aš bijojau.
Negi nematei,
kad aš kovoju???

Aš galiu, tikrai galiu!
bet tu netikėjai...
todėl dabar nykstu,
o tu dar nepastebėjai.

Nesakiau tau nieko...
negi tu klausysi?
Tyloje taip bėgo dienos,
laukiu.- Gal visgi pamatysi...

Šalta aš kaip uola.
Juk visą laiką taip manei.
Nežinai, kokia aš viduje.
Reiškia, tau manęs nereik. ...

Bet aš neišeisiu.
Dar ne... Vėliau...
Stebėti leisiu.
Bet ne daugiau.