Keista istorija apie katinus

Žaliam puodelyje: saulėlydis ištirpo,
Lopšinę sumiauksėjo kiemo katinai
Mama dar bandė garsiai bartis,
Bet tu to pasislėpęs nematei.


Gal ir gerai. Nes kaip žinai.
Istorija šita ne apie tai.

O viskas prasidejo paprastai:
Kai nelegalės mintys apsilankė  .
Kai vėjas ėmė ir duris užtrenkė
Kai tu supykęs išėjai laukan..

Tada morfino lūpom paragavęs
Atsitrenkei į pats save.
Ar šitaip galima užbaigt
istoriją? manau, dar ne .

dabar turėtų būti pabaiga- vadinasi,
aha. Esmė tokia:
tavęs nėra – manęs nėra.. tik katinai
dar okupavę tvorą tupi.