Pasėjai, Viešpatie, mane -
O aš pasėjau rugio grūdą
Ir auga duona laukuose –
Viltis pro debesėlį žiūri.
Glaudi prie žemės, o šalia
Karvytės skausmą atrajoja
Ir mykia sutemos kai čia
Į dirvą klimpsta mano kojos.
Apgaubęs želmenų marška
Sapnais pripildai begalybę -
Einu po žingsnį į tave
Kantrybę vilkdamas į tolį.