"...sutiksim vienatvės
Dviese rytojų."- ypac patiko... o siaip tai labai liudna kai zmones budami kartu jauciasi vienisi,... kartais nemylimo zmogaus artumas atnesa didesni vienatves jausma nei buvimas vienumoje... sunku surasti "soulmate"... o beieskodami mes daznai susiduriame su tais, su kuriais budami ir jauciames vienisi. Gili mintis, patiko pats eilius, saunuoliaaa :)
Man labai patiko šios tavo eilės
"Mes esam kartu, bet einam
Skirtingom kryptim" labai gražiai rimuojasi ir atrodo lyg pati visą tai patyrusi, parasius romantišką ir kartu liūdna poeziją, lyg kokiai operai skirtą...tik veikėju nera...nuostabu :)
Iš tikrųjų išskirtinė išraiška pas Tave. Atrodo taip iki skausmo paprasta ir pažįstama, bet reiktų pačiai parašyti - ir baigtųsi visa romantika... O Tu moki išlaikyti eliraščio trapumą, neperkrauni jo. Manau, visi, o ypač šis, skambėtų nuostabiai sudainuotas tinkamo balso dainininko.