Elfų puota

Šįvakar atgulus saulei,
Pievos švelnią dainą audė.
O žaliasis miško princas,
Kėlė puotą, viešnios rinkos...
Štai pirmoji mergužėlė,
Žaliakasė vasarėlė.
Ryto saulė skruostuos žydi,
Visos gėlės jai pavydi.
Nelauktai dangus nušvito,
Žvaigždėmis įniko lyti,
Ir iš miesto debesų,
Atplasnojo mažulytė,
Angeliukė gražuolytė.
Baltą suknią ji dėvėjo,
Šilko lengvo sapnų vėjo.
Štai tuomet ir prasidėjo!..
Giria šėlo, juokas skriejo...
Pienių sultys, vaisiai, uogos,
Pyragaičių lyg aruoduos.
Trypė elfai, dūko fėjos,
Šokiai iki ryto skriejo,
Viešnios elfo neliūdėjo.
Ech... kokia puota ten vyko!
Gaila tik, kad iki ryto...
Aušrai žiovaujant pro rasą,
Viešnios į namus išvyko.
Pailsėti, pasvajoti,
Susapnuoti ir... šypsotis...