,,Svetimas''

Kol pasaulis kupinas nykių spalvų,
Lieka saulė, ją visuomet su savimi turiu.
Keršto skonis, šlovės  riba-mirtingojo pasirinkimas
Abejonės-man perša svetimo likimą.

Tikėk savim, kaip aš tada tikėjau,
Nubrauk klaidas ir lieka tik menki trofėjai
Valdyk mintis, jos net žudyti moka
Suprast turi-žaidi žaidimą ‚‘karaoke‘‘.

Kažkur pradingo vertybinių sistemų skalė
Pasaulis toks, kokį Salvadoras Dali tapė.
Ne viskas vietoj, o ir laiko jau nebeužtenka
Tai epidemija, kada menkutės protų jėgos senka.

Turėk vilties, juk pakeisti visa tai gali
Žinok-skaudės, bet priešai kris po kojom tau nakty,
Atmerk akis –tokia visuotinė moralė
Neprieštarauk, visi prieinam savo liepto galą.