diena išsipylė kaip pienas...

diena išsipylė kaip pienas,
nuo miglos sudrėko blakstienos…
delne nesulaikomai vėsta
kito šiluma…

tie žodžiai…kuriuos surinkome,
kaip laumžirgiai, dūzgiantys smilgose,
netyla virš vasaros miego
pernakt…

du paukščiai ant skardžio krašto
nedrįsta pakilti – nepaprasta
paneigti tai, ką įskiepijo
žemės trauka…

pralinksmino: sraigių kelionės
nuo kelkraščio ligi Svajonės,
Rytų istorijos pamokos
vakare…

išmainiau saują kriauklių ir smėlio
į smaragdų spalvos veidrodėlį –
turiu dabar kuo pasišviesti
migloje…