Pro mane iš lėto skrido miego blakės.
Miego blakės. Pro mane. Tik gimusį.
Naktys plaukė valtimis, į krantą plakės.
Aš slapta klausiausi to plakimosi.
Susirgau. Atsisakiau vilties ir masės.
Pasiklydau. Nežinau, ar matė kas
pilnaties vienatvę. Gal buvau pirmasis
ir vienintelis tamsos lunatikas.
Reiškinys, kurio nesugebu pagrįsti.
Mažuma, sukylanti prieš didumą.
Tolimo dangaus mažakraujystė,
man vienam skirta ir neišgydoma.