Šypsausi Tau...

Šypsausi Tau, bet ką širdy jaučiu,
    Kas pasakyti man šiandieną gali?
    Teprisiliesiu lūpų kampučiu
    Ir kukliai pasitrauksiu vėl į šalį.

    Gal meilė tai? O gal tiktai aistra,
    Kuri tik laikiną palaimą teikia?
    Kas amžiną nenuoramą supras?! –
    O man Tave išties suprasti reikia...

    Šypsausi Tau, bet ką dabar jaučiu,
    Paliudyti tik Dievas gali.
    Išliejus ašarų tiek daug karčių,
    Esu tvirta – ne silpnavalė.

    Gyvenimą beprotiškai myliu
    Ir šį sonetą mylintiems skiriu!