Rašyk
Eilės (78542)
Fantastika (2314)
Esė (1566)
Proza (10975)
Vaikams (2723)
Slam (83)
English (1197)
Po polsku (375)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tau reikia visai nedaug.

Kad pritartų, kad leistų mintims lietis laisvai, kad suprastų, jog jos, anksčiau ar vėliau, taps realybe. Tik be palaikymo – ne taip greitai. Reikia poros paskatinamųjų žodžių ir komplimento. O daugiau... Daugiau viskas paprasta.

Pasiek viską, apie ką svajoji: sėkmę moksle, publikacijas literatūros žuraluose, santykius su užsienio verslo partneriais, ar net parašyk knygą! Vistiek atsiras tokių, kuriems Tu būsi niekas. Liksi per amžius nuliu, nepaaugusiu iki 0, 01...

Liksi žemu ir nereikšmingu, net jei Tavęs klausytų ir dievintų visas pasaulis. Tavo kalbos suvažiuos paklaustyi pasaulinio garso rašytojai ir mąstytojai, iš Tavęs patirties semsis patyrę sveikos gyvensenos entuziastai, Tave bučiuos ir per diplomo įteikimo ceremoniją ranką spaus pats įtakingiausias žmogus. Milijonai tyrų širdžių Tave garbins. O kažkam Tu liksi savaime suprantama ir nereikšminga. Tu laimėsi ralį ir rungsiesi profesionalų vairavimo šventėse, nenusileisdama asams. Bet būk tikra, kažkam vistiek tebūsi „boba už vairo - nelaimė už kampo“. Tegul Tavo rašinius spausdina regioninė spauda, interviu ima televizijos, o mokykla, kurioje mokeisi, pastato paminklą skverelyje, bus tokių, kurie Tau sakys:
“Tavo nuomonė nieko verta“. Nuspręsk keisti gyvenimo būdą, atsisakyk visuotinių nuodų, kurie tiek metų teršė Tavo kūną, bet patikėk manim, neišvengsi pašaipos ir spaudimo vartoti tai, ko nenori. Mažute, kiek daug Tu dar nežinai! Kiek Tavęs laukia ateityje, nenupasakotų penkios kaladės Taro kortų. Kiek Tu pasieksi, pamatysi, pajausi... Nejaugi nejauti, kad kaskart Tavo žodžiams išskridus iš sidabrinio narvelio atsisuka vis daugiau, o nustemba ir pasišaipo – vis mažiau? O ar atsimeni, kaip seniau rėkdavai, klykdavai bejėgiškai, jog Tavo nuomonė – šauksmas tyruose?.. Ar atsimeni? Kai ruošdavai pamokas, ir Tave apkaltindavo bandymu išsisukti nuo namų ruošos... Fai finta! O muzika… Ar atsimeni, kiek dėl jos prisikentėjai? Et si tu n‘existais pas, je serrais d‘inventer l‘amour... Juk tik ji Tau teikdavo stiprybės ir atstodavo skęstančiojo šiaudą. Je vais, je vais et je vien, centre tes reins arba Inceste de citron (... lemon incest...) Je t‘aime t‘aime, je t‘aime plus que tout. –Išjunk tą baisią muziką!!!

Ir taip bus visada. Visada atsiras sakančių, kad muzika, kurios klausai – šlamštas, knygos, kurias skaitai – „chick lit“ arba dar blogiau, o filmai, kuriuos su užsidegimu žiūri – be turinio, be siužeto, blogiausi kinematografijos istorijoje. Nesvarbu, kad Tavo skonį komentuos ir vertins kritikai, visokie –logai ir –istai, ir Very Important Persons. Subursi begalę labdaros organizacijų, organizuosi koncertus ir priiminėsi iš užsienio atvykstančius svečius, bet kažkam vistiek būsi nieko nesugebantis moliuskas. Kai po turiningo vakaro su kokiu Zucchero ar Philu Collinsu (na, Gainsbourgo tai jau neprikelsi) grįši namo, nenustebk išgirdusi: -Tu išvis ką nors sugebi? Gėlės nuvytusios, pietūs atšalę.
Ir galiausia – ar Tau to reikia?   Ar jau tikrai filosofija gimsta kančiose? O gal Tu gali rinktis? Gal gali patausoti savo sielą nuo nuolatinių atakų?

Gal gali pagaliau daryti, ką nori? Ir būti tiesiog laiminga.  Be išlygų. Ar nemanai? Aš sakau,  Brangioji, kuo anksčiau tai suprasi, tuo daugiau pasieksi ir tuo didesnis būrys išganytų sielų Tau dėkos.

Sutikau Ją netikėtai. Jau tikėjausi, kad būsiu sėkmingai palaidojusi užmaršty. Bet Ji, pasirodo, gyva! Ir dar turėjo jėgų viską gana sklandžiai papasakoti. Klausiau, užrašinėjau ir viską palaipsniui tryniau iš atminties. Kaip sako: dicit, animum levavi. Taip ir buvo. Paskutinįsyk šią temą narsčiau, nes nebenoriu nei Jos daugiau sutikti, nei viso šito prisiminti. Nes ėda it rūgštis visa šita kvaila istorija. Ir taip nuo pat mažumės. Jos net vardas nedėkingas buvo. Ar įsivaizduojat, kokia kančia jautriam, nedrąsiam vaikui nuolat kitiems aiškinti, jog Jos vardas tariamas ne taip pat, kaip rašomas? O jei dar auklytė užkietėjus cinikė, tai vaikas pasmerktas slogiam egzistavimui. Ir, kaip jau sakiau, nesvarbu niekas, ką Tu darai. Gali būti protingiausia grupėje, vienintelė penkiametė, mokanti skaityti ir rašyti. Vienintelė, sulaukusi šešerių, jau lankanti anglų kalbos fakultatyvą pietų miego metu. Vis tiek Tu būsi kitoks vaikas. Gal ne tokių turtingų tėvų, gal nenešantis kas antrą dieną deficitinių produktų, privogtų iš po prekystalio, ar, kitais žodžiais tariant, nemokantis muilintis be muilo. Tas ir yra, kad esi kitoks.

Bet, o šventas optimistini intarpe, visada atsiranda mokančių Tave įvertinti. Visada. Ir jie visada šalia. Tik pastebėk. Taip ir darželyje. Atsiranda fėjų, kurios Tave globoja ir kurias Tu prisimeni net po 20 metų. Jų veidai – akyse, jų vardai – mintyse: Alvina, Virginija, Daiva... Jų pasakyti žodžiai amžiams įsirėžia į širdį. Tuomet tai buvo taip pat neįkainojama, kaip dabar gauti pagyrimą iš Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininko ar laimėti Pulitzterio premiją. Tuomet kelionė į kavinę valgyti želės su plakta grietinėle auklėtojos sąskaita (aišku nekenčiamo pietų miego metu) prilygo dabartiniam pasisėdėjimui „Bella Italioj“ ir picos su Pesto padažu ir kedro riešutais valgymui. Aplinkui zujant paslaugiems ir žybsintiems italams. Bet vaikystė pati savaime yra nesibaigianti pasaka, tad tie keli pilki niuansai jos nepaveikė labai stipriai.

Visas įdomumas prasidėjo paauglystėj. Pradėjus rašyti pirmąjį dienoraštį ir pirmąkart suvokus, kad tie drugeliai pilve ir kaistantys skruostai nėra nauja infekcija, o kažkas kita...

Laikykis Tu, gerai? Aš vis dar su Tavim.
2009-01-23 09:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-18 18:53
Lina Čebotariūnaitė
Baisiai asmeniška :) Puikiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-04 21:45
švo
Daug kaltinimų, daug. Ir pernelyg didelis atlaidumas. hehe

Asmeniška.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 21:24
Ferrfrost
Kaip jus idomiai rasote, tikrai noris visus jusu kurinius perskaityt! Sekmes kuryboje jums, nuostabiai, gyvenimiskai rasote!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 09:26
Erato
Man labai patinka, kai mano pasisakymuose kiti įžvelgia nelogiškumų, klaidų, ar prieštaravimų pačiai sau. Tai padeda tobulėti šviesos greičiu.Iš anksto dėkoju
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-27 08:10
Erato
Kirvoboica, ne taip supratai mane. Kai pasieksim Tą kalno viršūnę, apsvarstinėsime galimybę nuo jos šokti ant gretimos, ir tada jau diskutuosim ne apie kopimą, bet apie mokymąsi skristi. Tai irgi visai nieko. Kaip ir kopti, tik dar maloniau. O kol kas, apšilimui, užteks ir kalniuko.

Beje, labai ačiū už pastebėjimą dėl klaidos!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-26 18:41
Kirvoboica
pastovi klaida - rašoma: "vis tiek".

yra manančių, jog gyvenimas tarsi kalnas, - pasiekei viršūnę ir belieka joje išsilaikyti, o prasmė taigis - kopime. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-26 17:00
Erato
Na, "laikykis"...  tai čia tiesiog visoms, ne tik JAI, skirtas padrąsinamasis žodis. O gal kartu ir sau. Juons, Tu čia giliai užgriebei, vos nedemaskavai manęs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-26 12:51
juons
Aišku atsiras nesutinkantys, bet rašymo būdas primena fūgą - vinguriuojanti variacijų pynė pabaigoje išsipindama susipainioja. Paskutinis akordas - "laikykis". Už ko? Jei laiškas Sau, tai aišku. O tiesų visad daug. Absoliuti tiesa ne mūsų nosiai. Tarp tų tiesų, kitoje fugos temoje galėtų skambėti- "nors aš ir kažin kaip ir vistiek anaip...". Kadangi skatino svarstyti protingai ir gražiai parašyta. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-26 08:55
Erato
Robinhudo! :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-25 23:28
Erato
Atsakymas Ška:

Taip yra neatsitiktinai, visa mano būtis yra bipolinė: nuo pesimizmo - iki ekstazės, nuo intelekto - iki banalumo. Nerandu iseities, tad rasau, kaip iseina...

Bet ačiū. Komentaras taiklus, kaip Robinudo strėlė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-25 17:11
ška
Tekstas svyruoja tarp įdomių sakinių kontrukcijų, palyginimų, žaidimo intelektualiomis/snobiškomis deatalėmis ir banalumo ("Bet vaikystė pati savaime yra nesibaigianti pasaka", "sėkmingai palaidojusi užmaršty").
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-24 15:58
žmogus iš mažo pasaulio
Labai patiko! nežinau, ką daugiau pasakyti, tik ačiū :*
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-23 13:58
niekelis
tekstai tikrai geras. matosi, kad rašyta daugpatyrusio ir išsilavinusio žmogaus. sykiu tekstas paprastas, šiltas, palaikantis žmogų. puiku! skaičiau su malonumu...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą