Tai buvo mano kelionė,
Ir mano naktys be miego...
Lipdžiau iš svajonių dėlionę,
Kad sapnams nebeliktų nieko.
Svetimo smėlio krantuos
Surastą paguodą dėvėjau,
Ir laukiau minutės šventos –
Gal ateis, kas ateit nežadėjo.
Tik tamsa bežvaigždė stebėjos,
Ar tikrai pamiršau baimės vardą?
O niekas manęs neieškojo,
Ir švytėt nebebuvo verta.
Tai buvo mano kelionė,
Ir mano naktys be miego.
Mainyčiau kiekvieną dvejonę
Į tai, kas nors skauda, bet lieka.