Vienas iš jausmų

Tunisės miestelio iš miegančio sapno
Pakilusios žvaigždės paišė jos veidą
Krentančios snaigės drėkindavo žemę
Naujagimių rėksmas tik ilgesį gimdė
Pagailo jam mūsų ir atsiuntė viltį
Iš laimės skubios ir keisto pavydo
Sudaužėm suplėšėm išmėtėm lyg mirtį
Kaltės jausmas dalintis nemokė
O dabar pasaulio žmogau ir kankinkis
Patirti tai tenka ir nepabėgsi
Daug ar nedaug, dalele vis tiek palytėsi