+-+-+- Vaištant per debesis -+-+-+

Šiandien ir vėl po tirštą rūką klaidžiosiu,
Ieškodama savęs tarp prarastų pasaulių.
Žvaigždžių spingsulėmis galbūt tave apakinsiu,
Bet išbarstysiu nešdama po kojomis.

Žiūrėk, čia mano keistas plonas audeklas.
Aš jį nuaudžiau tau, kad gijomis pasiektum debesis.
Basa per dobilus jį šiltą juodą vakarą
Nunešiu tau ir tyliai atsisveiknsiu.