Dviese

- Už lango sutemos mįslingai slenka,
Bet su tavim ramybę aš jaučiu.
Prisėsk, brangioji, duok man savo ranką,
Užmesiu šiltą skarą ant pečių.

Neši mums darną, atjautą, dorumą
Su švelnumu ir širdimi šviesia,
O tavyje balti žiedai taurumo.
Esi geroji mūs namų dvasia.

- Mielasis mano, jau vaikai paaugo,
Koks į tave sūnelis panašus.
Globėjas tu - ir padedi, ir saugai,
Likai man kaip jaunystėje gražus.

Užaugs vaikai, paliks jie mūsų lizdą,
Prie slenksčio ilgesys tylus klūpos.
Lange paliksim žiburį, kad grįžtų,
Te iš dangaus juos angelas globos.

O mes dar būkime petys į petį,
Likimo vyną gerkim aš ir tu.
Kasdien kartokim vieną ir tą patį:
„Kaip gera, kaip mums gera būt kartu“.

Negąsdina nakties tamsa už lango,
Jei gaubia mudu meilė, šiluma.
Nors vis rečiau pavasariai aplanko,
Bet širdys plaka mums viena gama.