Einu keliu, nežinau, kur
Bet jaučiu, kad reikia,
Eidamas užsimerkiu,
Nes tirpdamos snaigės,
Pavirsta i lašelius,
Kurie bėga mano skruostu..
Tie lašeliai tai akimirkos su tavimi
Ir kiekvieną kart užsimerkęs regiu tave,
Todėl, kad esi mano širdyje
Norėčiau jausti tave šalia,
Kad eitumei drauge,
Ir galvotumei tik apie mane..
Dabar sėdžiu kambary,
Muzika groja visu garsu
O širdyje tik tu,
Prisimenu ir nusijuokiu,
Viskas buvo nuostabu..