Lietaus paukščiai virš Šopeno gatvės

Praeivių pribirę ant grindinio,
Tarpuvartės juos palesioja,
Suglaudęs ausis šuva bindzina
Ir retkarčiais pakelia koją.

Kikena veidan langų akys,
Skardinėj - monetos smulkios,
O užanty - badmirės blakės,
O užanty - verkiantis smuikas.

Nusklendžia žemyn lietaus paukščiai.
Prašau, dar ruginės įpilki,
Tuoj eisiu, padėdamas šaukštą
Ir kaulą apvalgytos silkės,

Nes siela skylėta kaip rėtis,
O dangūs - neišsiblaivo.
Tik kartais naktim girdėti
Kaip groja šmėklodamas Leiba.