Nesudomino. Paviršutiniškas ir "pritemptas".
Sukėlė tik autoriui gailestį. Atrodo, lyg kažkur giliai ir žinoma šių švenčių prasmė, bet "šalia" tokios aplinkos stovint "nuplaukiama" su minia.
Linkiu atrasti, ypač šv. Kalėdų stebuklo, džiaugsmą :)
Na, aišku,
tiek aišku, kad pametei kalėdų stebuklą,
kažko nebūdingas bruožas kūrybos sąraše,
net netikėtas elementarios, kasdieniškos,
juodai-baltos tešlos užmaišymas,
ak ak, lyrinis subjektas persirengė per mažais rūbeliais ir tik toli nuo namučių,
tai pastebėjo.
teip, ima ir keičias gyvenimiškos nuostatos metų sandūroje, jo.
kad ir taip visiems aišku- jei esi pigus ir tuščias papirks tave švenčių kičas, bet manau širdingiems žmogučiams tai negresia- juk šį šventė- tai pirmiausia artimieji, užuojauta, šiluma- viso to maximoj nerasi :)
Nepyk, bet man - kaip balta mišrainė be raugintų agurkėlių. Toks kažkos išspaustas iš nieko. Aštrumo pritrūkau. Net nežinau kas, bet kažkas nedera, nesubalansuota...:)
...farsas po Kalėdų afiša... gal ir taip, gal ir ne... šiaip ar taip nieko tikro, fantazy pasaulis ir akims apsiblausus, ir sekant tviskančias vitrinas...
Miliutė daba pyksta ant tavęs - sudirbai visą jos lauukimą Kalėdų. Išardei vizualias vizijalias vizijas - dovanėlės nuplaukė, reiškias, ane? Pats turėsi daba mano Seniu būti va :DDD
Senis Šaltis Akademix
Smailus stogas, rąstų namas, kyla dūmas, pildo gamą.
Pirštai narsto šiaudą, pina... Va! - tau lėlę pagamino.
Išmonės vingrybę rodo... gimsta bumbuliukų sodai,
Žvaigždės, angelai, net kiškiai... Akademix, geb ans viską.
Valdos Senio - tankios girios, elnias devynragis irias
Link vaikučių per pusnis, rogės - dovanų šūsnis.
Vieną kart tik per metus atkel kiemo jis vartus.
Jei barzdočių sutinki, kraičiai būna nemenki.
Ne Ivanovičius, Klausas... jis - mūsiškis Kalėdauckis.
Ne Laplandijoj, Rusioj... gimęs, augęs... Lietuvoj.
Ir nemėgst visokio kičo - tikrą žaislą ma jis kiša,
Bus tuoj tau [i]mišrainės klasika, kokią Milei seki pasaką???[/i]