juodai - baltais kadrais
išnyra
trumpametražinis "Prisiminimas"
sudiržusia juosta, trūkinėjančiu garsu -
spargėsiais be kolos springdo,
balso stygas virpindamas,
gerklas sužadina -
man per sprangu.
nusisuku ir nueinu,
krauju žymėdamas kairės pėdos žingsnius.
raudono sniego gniūžte atsisveikini,
o aš šypsausi -
"tu supratai..." - nusijuokiu sniege titru
suspaudžiu bilietą,
į neribotą skaičių,
trumpametražinio "Prisiminimo" seansų
"neplėšiu šįkart, po velnių..."
šaknelėje taip banaliai išspausta -
"Aš tave myliu..."