Keista istorija

Paslaptingu būdu jis ateis pas tave,
Be širdies, be tiesos ir be sapno tylos.
Be ugnies panorėtų, be širdies išsakytų,
Kad skausmas- tai du aitvarai.
Ir pamatęs tą erdvę jis bėgtų skliautais,
Kur du skausmo paukščiai lekioja.
O grįžęs į šviesą suprastų tą tiesą,
Kad menas gyvent - tai ne juokas.
Kovoti ir bėgti, mylėti ir slėptis
Ir krist be jėgų tamsoje...

... Ir šaukia mus tyliai gyvenimo vyliai,
mes bėgam į juos kaip į šviesą panirę

ir bėgsim kol galas ateis..




ilgokai nesisekė jo pabaigti, bet vis dėl to pavyko.