Mano meilė. Tik mano.

Sugebėjus priglusti prie lūpų
Ledu pabarstytų, stiklinių.
Atsargiai, kad tik nieks nepajustų
Mano jausmo galybių.

Neapsakomai šaltas palietus,
Mėliu akis glamonėtas.
Aš išeisiu ir gal nebegrįšiu,
Jeigu protas pėdas nupustytų.

Prisiminus saulę žadėtą,
Tokią skaisčią ir dar nenuskintą.
Jis šnabždėjo man tylą į veidą,
O dabar jis tarytum negyvas.