Daina

Klijų fabrike
Užsiklijavau aš akis.
Regėjo mane paukščiai,
Kuteno man akis.



Blakstienos man nukrito,
Pražilo ir plaukai,
Laikas jau prabėgo,
Nebeišgelbės pinigai.



Saulė užtemdė akis,
Suvalgė vorai mano balsą.
Nulupo balandžiai ausis,
Pasiliko esybė gauruota.



Laikas bėgo, nubėgo ir pabėgs.
Į skruzdėlyną šlapią
Dėsiu koją ir ji įsmigs,
Nepadės net vėjas plaukuotas.



Karti ašara
Per skruostą nuriedės.
Susuks mane į kokoną
Tvirtom gijom vorai.



Išsiurbs mano syvus,
Jų žiaunos seilėtos.
Badys jie dantim,
Skylėtą mano kūną.



Ir kai laiko tėkmėje nebematysiu Tavo akių.
Kai saulė nešvies ir neneš mano kančių.
Raudonas kryžius prispaus mane prie Tavęs.
Mes būsim prikalti prie pasaulio galo.









[2008.01.07.]