kliedesiai

Išpažintis

... Taip norisi užsisklęsti savyje. Atsiriboti nuo visų, kartu ir nuo viso pasaulio. Išnykti minioje, lyg šešėliui tamsią naktį...
Nenoriu čia pasilikti, noriu būti kitur, su tuo, kuris man reikštų visą gyvenimą. Noriu pabėgti nuo tų pačių, įgrisusių minčių, tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus.
... Taip pat ir šiandien, norisi atstumti visus, atsiriboti ir likti vienai pačiai, su savo mintimis, jausmais ir nuotaikomis. Jaučiuosi taip lyg nepriklausyčiau šiam pasauliui, lyg nėra skirta čia man vietos.
Žinoma, lengviausia būtų viską mesti ir dingti visam, kur nors, kur manęs kas lauktų, ten iš kur nebsinorėtų grįžti...
Bet aš turiu kovoti, apsimetinėti, kad man gera nuotaika, kad labai linksma, kad man viskas aplink įdomu. O taip iš tiesų nėra...
Aš privalau kovoti, kiekvienas turime, puoselėti tą mažytį krislelį meilės viskam, kas mus supa. Negaliu pasiduoti pirmiems sunkumams užklupus...
  Ir aš nepasiduosiu, tikrai NE!
  Pasauli ruoškis! Aš ateinu...