Vadas

neteisinsiu ir vilko -
niekieno žolės, niekieno medžiai
neteisinsiu, nors jis bėga ir kaukia
prabėga pro šalį ir gręžias
šonan vanduo

kaiminystėje pranyksta
plastikas, spaustuvė
ir depešė mode

tik jo vienišas kaukimas
ant jūros
išdžiūvusios kranto akmens
tuštuma ir suvytęs
prūsų stabas
išsigando, kad taip greit
sukreša kraujas

vaikšto ir staugia aplink
neramus kaip audra
tavo pilkas
vadas