Alternatyvi „Kristaus kančios“ pabaiga. (What's up, people?)

14 stotis.
Golgota...

Keliu atšliaužia kryžius. Ar kryžius pats šliaužia? Ne, ji tempia tas... Jėzus. Pasitrinu rankas ir nesusilaikau neišsišiepęs. Mano eilė. Mano eilė nubausti niekšą, kuris išniekino mūsų Dievą. Vien žiūrint į šliaužiantį kryžių ir iš jo bejėgiškai kyšančias dvi kruvinas rankas, apima begalinė neapykanta, kurios negali numalšinti net žmogiškumo jausmas. Jau dabar svajoju, kaip jį traiškysiu. Kaip nulupsiu jam odą ir apipilsiu druska. Vienai sekundei mane apeme baimė ir pasibjaurėjimas savimi, bet tai atrodo nereikšminga. Matyt, mūsų rūšiai tiesiog reikia kraujo klanų ir lavonų kruvos. Vėl teko išsišiepti. Dabar šį poreikį patenkinsiu.

Pagaliau Jėzus po mano kojom. Toks apgailėtinas padaras...
(!!!) Įtempiau raumenis ir sukandau dantis.
- Šlykštyne. Stokis.
Nieko. Jėzus vos vos pajudėjo ir išleido gailų garsą.
Spyriau jam į krutinę. Tikiuosi, kad sulaužiau šonkaulius.
- Nesvarbu. Šliaužk ant kryžiaus.
Jėzus vėl išleido tą garsą. Gal bandė kažką pasakyt? Vėl spyriau jam.
- Mmmmmmmm!!!
Tylus, bet išraiškingas garsas. Sekundei man vėl pasidarė baisu. Švelniai paėmiau Jėzų ir paguldžiau ant kryžiaus.
Pamatęs jo akis, praradau pusiausvyrą ir griuvau ant nugaros. Kokios jos baisios buvo.. Dabar nenoriu nieko jam daryti.
Bet...
Tuoj išnyko visa baimė ir suvariau į jį tris vinis. Ir sulaužiau kažkiek pirštų. Apėmė pasitenkinimas.
Minia atėjo pasižiūrėt, kaip mirs Jėzus. Kai kurie labai džiaugėsi, kai kurie liudėjo, kai kurie net isteriškai verkė. Man pasinorėjo juos visus prikalt prie kryžiaus... (!!!)
- Pasiimk mane, Viešpatie...
Jėzus mirė. Apsiniaukė dangus ir sugriaudėjo perkunas.

***

Golgota praėjus trims dienoms.

JIS grįžo. Prisikėlė iš numirusiųjų.
Ką dabar daryt?

JIS ateina tuo pačiu keliu, kaip ir prieš tris dienas. Ką DABAR daryt?
Susismeigiau vinį į širdį.
O Jėzus linksmas atsisuko į minią.
- Kas yra, žmonės?