Artuma

Sutikčiau, net jei reiktų pasirinkti:
dėvėt nikabą ir mečetę melstis,
ir glaust prie grindinio akis,
kada po tavo kojom virpa
ta svetima, gležna šalis.
Sutikčiau rinktis ištaigingą cerkvę;
maldos pakviestų patriarchas,
kaip kažkada jis ragino kovot
prieš musulmonus, katalikus.
vistiek ar ne tas pats, kas kokį Dievą tiki?
Sutikčiau...
net jeigu pašauktų serbe ar babaje, -
žinau, čia vyko, vyksta karas,
bet šitaip trokštu bent užmest akies kraštelį
į nepažįstamą tave patrulyje prie kelio.
tegul tiktai toksai artumas, -
išduotas tarsi maisto davinys,
kai tu pakelsi užkardą ties Makedonija
ir vėl: be paliovos slinks naktis iš nakties, -
šitam pasieny aš joks priešas už vartų,
Kosovas tave sergsti, dabar tu jo taikdarys.
aš sutikčiau vien  praeiti pro šalį
net ne tūkstantį, o vienintelį kartą,
kad nueidama jausčiau
mane iš po šalmo nužvelgiančias tavo akis.