Išplaukęs ruduo*

Nežinia ar tai pragaras,
Nors kažkada lyg ten buvau
Ir žarstant žarijas,
Maži velniukai šoką polką.

Pašėlusiai laimingas,
Kitame krante stebiu jų šokį.

Dėkoju, kad nelemta
Šokti man drauge 
Taip pat kaip lemta
Susitikt tave

Nes tu manęs gi laukei
Sušukavai net pievą,
Kad aš lengvai ateičiau,
Atneščiau 2 gramus svajonių.

Dabar verki iš juoko
Aš tai gerai matau.
Ir nosine snargliuota
Tau ašaras valau.

Man gera nuo
kvailų minčių ir kutuliukų

Ir šypsena mana
Tau reikalinga
Nes tavo akys visad laukia jos.

Širdis iš džiaugsmo veržias
Į atviras lankas
Gal tu suspėsi paskui,
Jei akys nepaves...

Raudonai mėlyni velniai
Supranta mano džiaugsmą
Ir uodegom mane vilioja
Patirti nuodėmingą jausmą...

*Kai vasara su savo "*****" paskęsta, išplaukia ruduo.;)