Mano mintys begalinės, supas padrikos galvoje
Mano siela liūdi įkalinta širdyje –
O širdis šalta, ledinė
Ji abejingumo per pilna,
Ir dėl to jinai šalta.
Bokšo viršui, tarp debesų
Pro mažą langelį spokso žemyn...
Laša ašarods per sūrios
Meilės, skausmo juos per daug.
Kai ateis mano drakonas ir nuneš mane tolyn,
Vai, sudegsiu jo liepsnoj...
Leisk, sudegsiu vienmarškinė,
Leisk, man mirti ugnyje.
Gal sušils širdis mana,
Gal nebus jinai šalta,
Gal ši didelė auka
Gražins laimę pas tave
Gal nebus daugiau nei bado,
Nei sausros, audraos piktos..?
Bet nebijok, niekada nebijok,
Tu liksi mano mintyje ...
Patarčiau vengti kvailų klaidų tekste...
Daug fantazijos, gal ją dar tik sunku išreikšti žodžiais,yra man patikusių vietų"Pro mažą langelį spokso žemyn...". Manau per daug visko primaišyta-tas pats per tą patį, na gal tokia mintis...
Gal sušils širdis mana..?
Abejonės ji pilna.
Meilės bokšto danguje
Tylinti audros dukra
Verkia ašara sūria
Pradaram skausmų lange.