Atlapojęs duris plačiai kviečiu užeiti gryčion
Kur du suolai ir stalas kambario vidury,
Kur saulės spindulys nešviečia, bet dega židinys.
Židinio liepsna kaitri sušildys širdį ir mintis.
Ir sėdėsim židinio šviesos apšviesti,
Šilti šešėliai šoks ant sienos tylos sukury.
Žėruos žandai įkaitę, akys blizgės,
Bet visa tai- tik fantazija arba ateitis.
(Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu. H. Radauskas)


Rahas



