Tamsioj naktelėj
vėjas pusto meilę.
Šaltoj naktelėje
tylu, tylu...
Eini, klajoji
džiaugsme po pasaulį.
Tik kas tave supras,
ar šianakt Tau ramu?
Tyli naktis,
o vėjas savo dainą
dainuoja supdamas
nuogus medžius...
Tu, sustosi ten,
kur šilta ir ramu,
kur židinys jaukių namų,
kur mirga žvakė ant
tamsių šaltų langų...
Pabelsi tyliai – įsileis
pakvies ir pasodins.
Sušilsite kartu,
ir bus ramu, ramu...


gintvainyte










