Kartais pats nežinai ko daugiau.
Renki savo laimės trupinius,
O gyvenimas vis dažniau
Rašo laiškus sielvarto kupinus.
O gyvenimas vis dažniau
Iš anapilio priima ženklus
Ir mūsų žingsniai maži
Tampa tokie neženklūs.
Ir mūsų buties esmė
Tampa tokia menkutė,
Kai žinai, kad kažkur užmiršta
Blaškos brangi minutė.
Gyvenimas vis didesnį
Išbandymo laiką skiria,
Bet stovėdami jo pakrašty
Dar esam tokie nepatyrė.
Kartais pats nežinai, ko daugiau,
Glostai pasenusį randą
Ir girdi, kaip visai netoli
Giltinė dalgį galanda...