Skraido paukščiai,
jų čiulbėjimas aidi mano ausyse
Siela nori ištrūkti
Klandžioti padebesyse.
Ošia vėjas
Patylomis artėja audra
Širdis sustingsta
Juk viskas vyksta joje.
Mėlynos akys ieško tavęs
Kur pasiklydai atminties bedugnėj?
Ateik, nes viltis paskęs
Bekraštės jūros bangoj.
Kas nakčia mėnulio tyla
Užstojo riaumojantys jausmai
Svajos vis į viršų pakyla
Nereikalingi jokie sparnai.
Vaiski pilis švyti tolumoj
Saulė nepalieka jos niekados
Bėgu, liekiu link jos
Krentu. Atmerkiu akis.
Iliuzijos, aistros miražai
Aplanko kasdien
Užtenka visko
Žingsniuokim toliau
laimės taku išvien.