Auksinis Balandis

Auksinis balandis pinas į plaukus,
Iš tolimo kelio žmogaus siluetas,
Už šimtų kilometrų karys ten žigiuoja,
O aš, tai ne aš... tas eilinis pilietis.

Vaivorykštės spalvos suspindi it lašas,
Žengiu aš per jas mintimis vis greičiau,
Įmatau aš vienintelį kelią tolybėj,
Mintimis aš plaukiu, palieku jus ramybėj.

Auksinio balandžio mintis išryškėja,
Kai kraujagysles lieja šiurpo upelis,
Tavo balandis apipina galvą,
Aš jaučiu tą varinę dangaus orchidėją.