„Prisiminimas“

Nepaliaujamai švilpia vėjas
Šalna apima sielą
Mintys į praeitį pabėga.
-Labas!
Ausyse paplito aidas,
Atsisuku, matau tave.
Ilgi plaukai kutena mano akis
Švintančios akys glosto širdį
Švelnūs ir saldūs kvepalai,
jų niekaip pamiršt negaliu,
siunčia mane į bekraštę tolumą
Iš kur ištrūkt neįstengiu.
Maža snaigė nukrito man ant delno
Ir akimirksniu ištirpo.
Gilus atodūsis.
Krištolinė ašara nuriedėjo
Ir sušalo
Amžiams.