Daina

Tavo lūpos – du rožės lapeliai,
Tavo šypsnys – saulutės blyksnis,
Tavo žodžiai man meilę prikėlė,
Jausmus uždegė meilus žvilgsnis .

Tavo skruostai lelijų baltumo,
Tavo rankų svaigi šiluma.
Trokštu meilės ir tavo artumo,
Kad neslėgtų manęs vienuma.

Kai išeinu iš kiemo už vartų,
Nebenoriu sugrįžti atgal.
Tik ant rankų armonika verkia,
Kažko niekaip suprasti negal.

Nenuspėju, galbūt, savo kelio,
Po kuria net užgimęs žvaigžde,
Tiktai širdį maloniai vėl gelia
Jau naujai atsivėrus žaizda.

Neišskirs mūsų mėlynas tolis,
Neužtvindys kelelių vanduo.
Teiks mums džiaugsmą pavasario grožis
Ir žaismingai spalvingas ruduo.