Mielas šešėli,
žinau, kad vaikštai aplink,
ateik ir sugerk
mano ilgesio ašaras...
(Tikiu, kad esi,
nes kitaip -
ką aš viliočiau
skardžiai juokdamasi gatvėj,
kam gi kedenčiau pavėjui paleistus plaukus
ir aukštakulniais muščiau Mendelsono maršą...)