traukinys nr. 462

Traukinys nr.462
Ryte susikroviau daiktus ir per dešimt minučių atsidūriau geležinkelio stoty. Labai nervinausi, nes pirmą kartą važiavau traukiniu viena. Į drebančią ranką bėriau valerijono tabletes, su viltim, kad jos padės blaiviai mąstyt. Nors išsibūriau,kad palankus metas kelionėms, nujaučiau kažką, ko pati nesupratau.
10:30 turėjau susitikt su Ignu prie Žaliojo tilto. Atvykau laiku. Besėdėdama šalia „ElectroMarket” parduotuvės vis bandžiau įsivaizduot, kai išgirsiu pažįstamą balsą tariantį tą lauktą „labas”. Mūsų tarpusavio santykiai buvo labai keblūs, tad dėl to ir važiavau. Praėjo 15min. Po to jis jau vėlavo pusvalandį... O laikas taip ilgai eina,k ai ko nors lauki... Nerišlus sms: Kur tu? Man šalta jau... tyla... Susinervinusi nuėjau į kioskelį nusipirkt mėtinio „Walt Street”. Praėjo valanda... Sms: Užmušiu: (Kaip tu taip gali elgtis su manim... Gal nežinai kokia aš paranojikė?.. Vėl jokio atsakymo, tik cigaretė po cigaretės... Praėjus dar valandai ėmiau nenorom verkt... Buvau viena dideliam mieste ir su baisia skyle galvoj, pro kurią tai įeidavo, tai išeidavo mintys... Sms: Kur tu? Gal man namo važiuot?.. Pora kartų jam skambinau, bet nekėlė ragelio... Liko tik klausimas: Ką daryt? Dvi ar trys valerijono tabletės... Nepakenks...
Tada baisus pyktis sustabdė mane: „Juk aš tokį kelią atvažiavau, ne į kažkokią vitriną pažiūrėt. Jei Ignas neatvažiuoja susitikt, tai aš pas jį nuvažiuosiu...” Nors nežinojau į kurią pusę važiuot, sėdau į troleibusą ir net nežinau kaip aš atsiradau prie jo namo. Porą minučių stovėjau ir galvojau ką jam sakyt. Kojos linko, maniau nualpsiu iš pykčio, baimės, alkio ir nežinios. Siaubas, viskas atrodė kaip kokiam pigiam filme, bet tai buvo tikra, kaip ir nuspaustas skambutis prie lauko durų. Moteriškas balsas atsiliepė. Tai buvo jo mama. „Laba diena. Ar Ignas namie?” - paklausiau. Ji patvirtino ir po minutės zyzimo išgirdau garsiakalbyje: „Kas?” Tyliai atsakiau: „Kristė” Trumpas ir aiškus jo „palauk” privertė mane griebtis cigaretės, nes nervai visai nebelaikė. Ignas atidarė duris ir išvydo dūmų kamuolį, o jame blyškų mano veidą... Mačiau juo nuostabą ir pasimetimą... Nieko nesakiau, tik stovėjau...