Man Senelis Kalėda
Šunį dovanojo –
Baltą baltą kaip kreida,
Su trumputėm kojom.
Ant kėdės jisai nesėda,
Tik ant žemės gulas.
Juokias sesė, sako: „Miega
Ant grindų kepurė. “
Vardą baltą nelauktai
Jam esu sumanius.
Balčius – tinkamas tikrai.
Pavardė – Garbanius.
Pyksta tėtis: „Kokią bėdą
Mums įtaisė per šventes. “
Bara gerąjį Kalėdą,
Bet nemato jis manęs.
Šypsena plačių plačiausia
Pasirodė nejučia:
Gal, Balčiuk, net prizą gausi –
Būsi „Metų dovana“.