Žiemojant

Ant skardinių palangių sugulę pūkeliai
Tyliai šnabžda, lipinasi vienas prie kito,
Iškvepina žiema apnuogintą klevą
Ir nudažo orandžu stalus mandarinai.

Suledijusios kojos, praplikusi žemė,
Besmegenis išniekintas šypseną šiepia,
Čia raudoni stogai, lyg nuo šalčio pabąlę,
Nusispjovė dangus ant šaligatvių sniegu.

Ant troleibuso stiklo prigludusį šerkšną
Mažo vaiko atodūsis tyliai ištirpdo,
Ir iš popieriaus laimę lyg snaiges iškarpę,
Sukabinam ant eglės, kur vakar nukirtom.