it didele adata

2008 11 17

Tai krenta žirklės
Į kapus –
Į audinį
Iš kaulų
          Bei odos.
    Čiakšt
Už vartų
Neskalbtų,
Kartais seilėtų
Gali užmiršt
Savas bėdas
Ar skurdą.
Juk tas,
Kuris atsidavė
Stebuklams
Išlieka mintyse
Toks nemarus...

Kūnas it didelė adata
Tavo pirštais
Gyvenimą ado
Jis sutrikęs sušunka –
Kelią naujagimiui!!