Prancūziškas filmas

Mano mintys išlyja už lango
vakarykščių žingsnių ritmu.
Tavo akcijos darsyk pabrango
ir, nepyk, jau įpirkt negaliu
žvilgsnio kerinčio, mesto per petį
ar deja vu metro stotyje.
Nusibodo vaidinti tą patį.
Išeinu, kol dar myliu tave.

Ne, nereikia, paleisk mano ranką.
Aš žinau, kad jau mudviem bankrotas.
Savo sielą išgrūdau į banką,
už sumas į tave investuotas.
Tu kilai, o man liko kritimas
laisvu stilium,, kaip kirvis į dugną“.
Galvoje aidi vien tik kalimas
aukštakulnių tavų. O gal būgnų...
Mano žvilgsnis, pakibęs už lango
vakare tik cikadom prabyla.

Nebešoksim nei valso, nei tango...

... Žiebias šviesos ir salė pakyla.