Skaudi.
Diena kai sėdosi į upę,
prausės.
Kai galvą plovė šąlančioj tėkmėj,
Jutau, skaudi per plaštaką, per riešą,
kiekvieną gyslą,
ligi pat
(širdies).
Skaudi
naktis kai leidosi per kalną,
pečius užgriuvo spengianti tyla.
Jutau, skaudi
per mintį ir per kūną.
Beribė, rodos, stojo valanda.
Skaudi
aušra kai kėlėsi
iš lėto
nuplėšydama antklodę nuo mūs,
jutau skaudi tavo ranka gruoblėta
mane sugavus perskėlė perpus.
Skaudi diena kai ėjo,
kai gėles nurinko
nuo pievos suguldytos lyg audros,
Jutau skaudi, kaip niekad neskaudėjo.
Ir išėjau į upę,
pasi-
guost.


Anastasija












