Suprask pats nuo ko pradeti.
Blogus jausmus megink išplešti, išraveti.
Ir nuovargį ir baimę,
Kaip išmetei pro langą laimę.
Ji krito, krito, bet kažkas ją pagavo švelnia ranka,
Saulė leidosi ir švito, bet seniai nebešildo, nebe.
Dužo menulis, naktis suskilo,
Medžiai žmonių balsais prabilo.
Ateik, pasiklausyk- žaizdos užgis,
Ateik, palengvės, širdis ramuma pragys.