Lemtis

kodėl vis drėksta akys
kodėl tavęs čionai nėra
ar tu matai ką daro vagys -
valgo mūsų laimę paslapčia!

Kodėl vis nerimsta širdis
užpuolė ją jausmų kvaitulys
toli dar tebestovi pasakų pilis
tik jos niekas jau nebematys.

Galbūt mintimis tu vis dar čia
bet širdimi jau seniai kažkur toli
žinau, kad mūsų sielos nebesidalins nakties drauge
gal ir liksime draugais o gal ir ne...

tokia jau ta lemtis,
nežvelgia niekad į akis
nežiūri ir į širdis
belieka tik maža viltis...