Labas, mama
Aš- negimęs tavo sūnus,
kuriam tu neleidai ateiti į žemę.
Neleidai prabilti žodžiu,
apglėbti švelniai tavo kaklą
ir nubraukti tavo ašarą sūrią.
Ir lieka į mane tavo ištiestos rankos.
Tiktai aš iki jų niekada neatbėgsiu...
Sunkiu akmeniu krenta ir krenta
tavo ilgas šauksmas.
Bet aš jo niekada neišgirsiu.
Be manęs tau palinkus
teks eiti per žemę...