medžiai

Nežemiškas pyktis vėpsojo širdy,
Nes pastaroji buvo apaugusi medžiais aukštais
Nepajėgiau iškirsti nei vieno
Nei nulenkti, nei papurtyt....

Ir taip vaikščiojo persona
Su įsikišusiais medžiais viduje
Taip neprileisdavo prie savęs nė vieno
Kas bent truputį priminė kažką....

O pamatę žmonės trukdžius,
Kas praeiti ar ateiti neleido,
Nusispjaudavo tris kartus
Ir toliau keliaudavo savo taku....