(trumpieji žanrai)

Jog parašyt eilėraštį tereikia būti žmogumi, ne dievu, ne vabzdžiu, ne velniu.


kad parašyti eilėraštį, paveikslą nutapyt, sukurti vaidmenį... reikia kur kas daugiau nei įkvėpimo - gyvenimą gyventi reikia panirus į gyvenimą protu ir širdimi kartu, kur tu bebūtumei: darbe ar pokylyje, su savo vyru, moterimi, ar išsinuomojęs prostitutę (vyrą, moterį), ar gertum tu arbatą vakaro ramybėje,  ar tu kalėtumei vienutėj uždarytas - karceryj, ar būtum tu įniršęs ar būtum džiaugsmo ir palaimos būsenoj, tu būtum kuklioje ar prabangos spalvų bei formų supančioj tave aplinkoje, ir visame kame kas pasakyta ir kas nutylėta, gyventi reikia protu ir širdim kartu panirus į gyvenimą ir neišduodant savo veiksmuose - nei žodžiuose nei  priimtuos sprendimuos, netgi savo mintyse nuoširdžiai neišduodant savo proto ir širdies kartu. Gyventi girdint ką jie kalba.
kad parašyt eilėraštį reikia kur kas mažiau, nei įkvėpimo, tik skiautės popieriaus ir dar grafito pieštuko; arba užtenka ir akmens raudono (ochra) - urvo sienos...
eilėraštį gali rašyt ne būtinai garsų hieroglifais, gali ir linija, ir forma, spalvomis - sufokusuota mintimi...