Kai širdis turi rėkti,
O vyturys pavasarį giedoti -
Laukai paniurę
Ir purvu susimaišę.
Žaluma krauju pasruvus,
Sielos tuštumoj pražuvus...
O žmogau kvailas,
Nauda bereikšmė tavo vaisių
Saulė surūgusiu veidu
Visas tavo darbas.
Kol tu miegojai -
Išsiskleidė žiedas
Ir švytėjo vaiskiai
Vos akį pramerkus,
Pajuodavo taškas žemės gilumoj
Ir nusidažė pilkom spalvom.


svetrimga




