Vieni iš jų

Tos skaidrios jūros bangos-
Visad man primins tave.
Karštieji saulės spinduliai-
Dega aistrą manyje.

Aš niekad nepamiršiu:
To skaidriai mėlyno dangaus,
Garsaus ošimo didelių bangų
Ir pėdų, smėly paliktų.

Jūros bangos skalauja daug krantų,
Ir mes gulėjome viename iš jų.
Buvo karšta, tad gulėjo daug žmonių
Ir mes buvome vieni iš jų.

Tipenau lėtai, skaidriu Viduržemio jūros krantu,
Priėjai ir paklausei meiliai:
„Saule, ar apsipratai? „
Virpėjau iš džiaugsmo visa, nepaleisk, laikyk glėbyje.

Nepamiršti dienų, karštų vakarų,
Kuriuose buvai ir tu
Padės man širdis
Ir atsiminimai neužgis.