Visai nevaikišas eilėraštis apie Dievo karvytę

Dirbti keliuos aš anksti
Dievo karvytė miega
Kelia darbai nebaigti
Nieko daugiau nelieka

Dievo karvytė išmiegojus
Žvali
Sau į smilgą įsilipus
Saulę sveikina guvi

Ilgai dirbti atsibodo
Sekasi prastai
Dievo karvytei vis vien rodo
Čia pailsi, čia pamiega, čia nektaro geria ir jaučiasi gudri

Per dieną nerandu ramybės
Pavargstu ir nėra džiaugsmo
Dievo karvytė renkasi iš pramogų daugybės
Nežino ji skausmo jausmo

Ir nors dienų man skirta
Daugiau nei jai
Našta mano gyvenimą įrašytą
Turėsiu pavydėdamas karvytei mažai