...O gyventi juk verta...

Mano širdy taip tuščia, nyku
Jaučiuosi viena šiam pasauly, baugu..
Nors pati nežinau ko bijoti verta,
Gal to kad gyvenam tik vieną kartą.?

Ir stengiamės būt tobuli ir gražūs
Į savo herojus labiausiai panašūs..
Nors visi mes žmonės, kaip gimėm taip mirsim,
Tik vat ką po savęs gero paliksim..?

Gal žvaigždžių spindesį, šlovę ir liaupsias?
Gal krūvą butelių ir žmonių ašaras,,,?
O gal naują namą ir tuntą drabužių,
Svarbiausia, kad tikslas gyvenime būtų.

Įsivaizduok, atsistojęs ant gyvenimo slenksčio
Galvą pakėlęs žmonėms sakai,
Kad tu neegzistavai, o gyvenai
Ir visa tai kuo puikiausiai darei..

Tai štai koks gyvenimas yra iš natų,
Kai klausant metallicos dainą-graudu...
Vadinasi dar turi didelę širdį,
Kuri viską mato, supranta ir girdi...